Papasakojo, kam „drage“ reikia klijų ir ar yra automobilis, kuriam neįmanoma padidinti galios

2022-07-28

Gamintojo nuotrauka
Papasakojo, kam „drage“ reikia klijų ir ar yra automobilis, kuriam neįmanoma padidinti galios

    Lietuvos „drago“ čempionate šį sezoną ne vieną pradžiugino, o kai kuriuos ir išgąsdino žinia, kad Kazlų Rūdos aerodrome, kur vyksta traukos lenktynės, pirmi keliolika metrų bus padengti taip vadinamais klijais. Pastarieji dažnai matomi tarptautinėse varžybose, tačiau Lietuvoje, retokai, o pasirodo, tokia taktika tik į naudą tiems dalyviams, kurių automobiliai galingesni.
     
    Kaip pasakojo „RSVMotors.lt drag čempionato“ etapo organizatorius Tomas Stadalius, traukos lenktynėse bene svarbiausia dalis – geras startas. Būtent tam pirmi 100 metrų, „drago“ trasos Kazlų Rūdoje esančiame aerodrome buvo padengta klijais.
     
    Kam praverčia klijai?
     
    „Įrodyta, kad jeigu danga – klijai, ir jei pirmus 18 metrų tu įveiksi per 0,1 sek. greičiau,  tai ketvirtį mylios, visą lenktynių atstumą, įveiksi 0,2 sek. greičiau“, – pasakojo T. Stadalius.
     
    Tiesa, pasak jo, klijai – tik skambus pavadinimas tam, kuo iš tiesų padengiama trasa, kad automobilių ratai starte neprasisuktų ir nepradėtų slysti.
     
    „Ant trasos purškiama speciali medžiaga – klijai, tuomet barstomos kanifolijos dulkės ir trinamas „draginis slikas“ – specialiai traukos lenktynėms skirta padanga, – kad ant dangos liktų kuo daugiau gumos. Taip sluoksnis po sluoksnio ant asfalto ar betono dangos atsiranda gumos danga. Ir, kadangi važiuoji guminėmis padangomis, guminė danga ir padanga tarpusavyje labai gerai kimba. Vien tik klijų čia neužtenka“, – technologiją aiškino „drago“ čempionato etapo organizatorius.
     
    Kas nutinka, jei trasos startas nėra padengtas specialia medžiaga? Paprasta, sako T. Stadalius, automobilio padangos praslysta ir pradeda suktis vietoje skleisdamos dūmų debesis, o automobilis, užuot šovęs pirmyn, gali pradėti slysti.
     
    „Tai ir nesaugu, ir gero laiko neturėsi, jei neturi gero sukibimo, – pabrėžė jis. – Galima sakyti, kad klijų danga praverčia bet kokiam automobiliui, kuris sugeba pajudėdamas iš vietos prasukti ratus, nes tokiu atveju energija švaistoma padangos deginimui.“
     
    Kaip didinama galia?
     
    Ir nors gali atrodyti, kad norint prasukti automobilio ratus tiek, kad imtų „degti“ padanga, reikia bent kiek galingesnio variklio, automobilių galios didinimo ekspertai „Insane Performance“ sako, kad padaryti, jog padangas „uždegti“ galėtų net ir silpnas automobilis, nėra taip jau sudėtinga.
     
    Tomas Čižauskas, „Insane Performance“ vadovas, aiškina paprastai. Automobilio galia atsiranda dėl degalų ir oro mišinio sprogimo degimo kameroje.
     
    „Norint didinti automobilio galią, reikia didinti degalų ir oro kiekį degimo kameroje ir taip stiprinti sprogimą. O tą padaryti galima begale būdų. Greičiausias jų – variklio valdymo kompiuteryje įrašytos programos koregavimas“, – pasakojo jis.
     
    T. Čižausko žodžiais, jei variklio kompiuterio programa koreguojama teisingai bei nesiekiami beprotiški skaičiai, toks būdas padidinti automobilio galią – saugiausias.
     
    „Jeigu norisi didesnių skaičių, reikia keisti variklio „aprangos“ dalis, mat jų našumo čia nebeužteks“, – pabrėžė pašnekovas.
     
    Ar gamintojai slepia galios rezervą?
     
    Galios prieaugis gali būti labai įvairus – viskas priklauso nuo konkretaus automobilio ir jo variklio. Pavyzdžiui, pasakojo T. Čižauskas, jeigu variklis benzininis ir neturi priverstinio oro padavimo – turbinos ar kompresoriaus, - potencialo nekeičiant variklio sandaros jis turi mažai.
     
    „O dauguma variklių, kuriems gamyklose buvo sumontuoti turbokompresoriai ar kompresoriai, turi nemažai vietos interpretacijoms“, – aiškino žinovas.
     
    Pasak jo, kalbos, jog automobilių gamintojai sukūrę variklį neišnaudoja visos jo galios ir palieka nemažą rezervą, turi pagrindo, tačiau, sako T. Čižauskas, tai labiau rinkodaros triukas.
     
    „Gamintojas pagamina vieną variklį ir sukuria kelias skirtingas jo komplektacijas. Taip jis išlošia laiko ir pinigų kai pritaiko jį skirtingiems modeliams. Pavyzdžiui, „Volkswagen“ turi dvilitrį turbodyzelinį variklį, kuris „Caddy“ modelyje yra 66 kW galios, o tas pats variklis, montuojamas į geriausios įrangos „Passat“, „Arteon“ modelius jau turi 175 kW galios. Skirtumas nemažas ir tai tik parodo, kad pats gamintojas jau daugybę metų užsiima variklio galios didinimu“, – aiškino specialistas.
     
    T. Čižauskas pasakojo, kad tuo atveju, kai variklio galia didinama daugiau nei gamyklinis „rezervas“, silpnoji grandis yra turbokompresoriaus našumas bei įsiurbiamo oro aušinimo sistema. Po šių agregatų tenka ranką pridėti ir prie degalų tiekimo sistemos, o tik po to tenka lįsti į variklio vidų.
     
    „Modifikacijoms ir galios rezultatams, tiesą sakant, ribų nėra. Viskas yra tik vaizduotės, kantrybės ir piniginės vaisius“, – vaizdžiai apibūdino pašnekovas.
     
    Dažniausiai „bombina“ dyzelinius
     
    Ekspertas pasakojo, kad bene dažniausiai Lietuvoje didinama dyzelinu varomų automobilių galia, kadangi jie šalyje patys populiariausi. Visgi per paskutinius metus išaugo ir benzinų varomų automobilių skaičius.
     
    „Lengviausia didinti galią vokiškiems automobiliams, mat juose dažniausiai būna „Bosch“ įpurškimo valdymo sistema, kuri mums patogiausia. Bet ir iššūkius mėgstame. Tiesą sakant, galią padidinti galima ir žoliapjovėms – dar neegzistuoja toks vidaus degimo variklis, kuriam būtų neįmanoma padidinti galios. Su elektromobiliais istorija panaši, tik su sprendimais dėl šio klausimo mūsų komanda dar dirba“, – prisipažino ekspertas.
     
    Variklio gyvenimo netrumpina
     
    Pasak T. Čižausko, jeigu variklio galia padidinta teisingai, privalumų galima rasti daugybę.
     
    „Vienas jų toks, kad nusipirkus pigesnį modelį su silpnesniu varikliu iš gamyklos, galima iš jo gauti tą patį rezultatą, kaip ir iš galingesnių, brangesnių modelių“, – atviravo specialistas.
     
    Be to, aiškino jis, padidinus galią saugiau lenkti lėtesnius užmiestyje, mat lenkimo manevras trunka trumpiau, dyzeliniai varikliai naudoja mažiau degalų, kadangi per tą patį variklio ciklų skaičių pasiekiamas didesnis greitis ir trumpiau bei mažiau spaudžiamas akceleratorius.
     
    Kalbant apie variklio ilgaamžiškumą ir galios didinimą, sako pašnekovas, reikėtų suprasti, kad Lietuvoje greičiausiai vidutinė automobilio rida siekia 300-400 tūkst. km.
     
    „Tokie varikliai ir taip ilgai atitarnavę, tad galios didinimas, jei jis teisingai atliktas, gyvavimo amžiaus nenulemia. Tą padaro paprasčiausia jo nepriežiūra“, – pabrėžė žinovas.
     
    Kviečia į naują etapą
     
    Traukos lenktynių gerbėjams, ne karto nemačiusiems, kaip atrodo „drago“ automobilių startas ant klijų dangos, geriausia proga visą tai pamatyti – paskutinį rugpjūčio savaitgalį, 27-28 dienomis, Kazlų Rūdoje esančiame aerodrome, kur dėl greičiausiųjų vardo varžysis kone 100 įspūdingą techniką turinčių Lietuvos autosporto profesionalų ir mėgėjų.
     
    Be to, vienas laimingasis iš renginio žiūrovų taip pat gali gauti šansą savo kailiu patikrinti, ką reiškia starto jaudulys laukiant žalios šviesoforo signalo, iki dugno įmintas akceleratorius ir įspūdingas greitis.
     
    Vienam laimingajam, įsigijusiam bilietą į traukos varžybas per „Paysera“ bilietų platinimo sistemą, bus suteikta ne tik proga startuoti, bet ir savaitę laiko truksiantys mokymai su automobilių traukos sporto profesionalais, homologuota varžyboms skirta apranga bei specialiai šioms varžyboms „Insane Performance“ variklio galios didinimo specialistų paruoštas BMW.