Daugiau nei pilkas „Volvo“ ar eilinis BMW: papasakojo apie netikėtus „drago“ automobilius

2022-08-04

Gamintojo nuotrauka
Daugiau nei pilkas „Volvo“ ar eilinis BMW: papasakojo apie netikėtus „drago“ automobilius

    Pamatę ryškų, ištaigingų formų superautomobilį su garsiai riaumojančiu išmetimu, atsisuka net ir tie, kurie automobiliais nesidomi. Ir nieko nuostabaus – tokie modeliai sukurti tam, kad traukte trauktų praeivių žvilgsnius, priverstų kilstelėti nykštį aukštyn ir su nedideliu pavydu pasižiūrėti, kas gi sėdi prie vairo. Kasdieniai, akiai įprasti automobiliai, sustoję prie šviesoforo, deja, lieka nepastebimi. Ir tik traukos varžybų mėgėjai žino, kad veltui – dažnai po pilka išvaizda slepiasi šimtai arklio galių ir sekundžių dalimis matuojamas pagreitis „drago“ trasoje.
     
    Tokių, „miegančių žvėrių“ pavadinimu tiksliausiai apibūdinamų, automobilių ne vieną galima bus išvysti rugpjūčio 27-28 dienomis vyksiančiame „RSVMotors.lt drag čempionato“ trečiajame etape Kazlų Rūdos aerodrome. Čia antakius į viršų kilstelėti privers ne vienas, rodos, kasdienis, o iš tiesų paprakaituoti net ir tikrus sportinius automobilius priversiantis, modelis.
     
    Neįprastas miesto automobilis
     
    Nusprendę pasivaikščioti po traukos varžybų techninę zoną, kur išrikiuota dalyvių technika, turėtų net kelissyk stabtelėti prie nediduko, miesto gatvelėms tinkamiausio, „Honda Logo“ modelio. Vargu ar daugelis galėtų tikėtis to, ką šis mažylis iš tiesų gali parodyti.
     
    Jo savininkas Antanas Krivickas pasakoja, kad nusprendė pasirinkti „Logo“ tam, kad atvažiavęs į traukos varžybas nepamatytų dar kelių tokių pat, besiskiriančių tik kėbulo spalvomis. Pasirinkimą lėmė ir lūkestis, kad nedidukas „Logo“ bus lengvesnis nei „Honda Civic“ modelis. Ar lūkesčiai pateisinti, A. Krivickas dar nežino, mat automobilio nepasvėrė, visgi jis viliasi, kad šiuo modeliu galės sėkmingai startuoti „Pro FWD“ klasėje Lietuvos „drago“ čempionate.
     
    Kad „Logo“ tiktų varžyboms, teko pakeisti variklį, sumontuoti saugos lankus. Gražinant išvaizdą kėbulas buvo perdažytas originalia spalva bei pagražintas uždėtų apdailų komplektu. Galiausiai, ne vieno žvilgsnį prikausto ypatingi ratlankiai, ant kurių – meškučiai. Sukibimą garantuoja „semi-slick“ tipo padangos.
     
    „Variklis buvo eksperimentinis „Honda Tuning“ komandos kūrinys. Šiuo momentu jo galia siekia apie 450 AG, o prieš „transplantaciją“ galia siekė 510 AG“, – išduoda A. Krivickas.
     
    Mėgstantiems technines detales jis pasakoja, kad tokią galią generuoja B18C4 variklio blokas su CSS plokšte, „Wiseco“ stūmokliais, „Skunk2“ švaistikliais, „King Racing“ indėklais, „Skunk2“ vožtuvų spyruoklėmis ir ARP smeigėmis, panaudotomis ir variklio galvutei, ir alkūniniam velenui.
     
    „Specialiai šiam varikliui be gausybės kitų pritaikytų ir pagamintų dalių uždėtas ir išmetimo kolektorius, taip pat EFR serijos turbina „Borg Warner“. Kol kas geriausias ketvirčio mylios įveikimo laikas – 12,17 sek.“, – pasakoja A. Krivickas ir išduoda, kad konstruojant „drago“ automobilį ypač sunku buvo sugrūsti į variklio skyrių naują širdį ir atrasti tinkamų važiuoklės dalių.
     
    Ir tai, kas padaryta, dar ne pabaiga. Mažylio laukia važiuoklės pakeitimas, taip pat norima sumontuoti programuojamą variklio kompiuterį, pagaminti naują variklio laidyną ir pan.
     
    Pirko važinėti į darbą
     
    „Volvo“ visame pasaulyje laikomi vienais saugiausių automobilių ir tikrai mažai kas tikėtųsi švedišką automobilių pramonės kūrinį atrasti traukos varžybose. Tačiau būtent čia galima pamatyti Vykintą Petrulį ir jo sidabrinį „Volvo S70“.
     
    Vyras pasakoja, kad automobilį pirko prieš kelerius metus ir pirmiausia jis turėjo būti kasdien naudojamas patogus modelis, skirtas važiavimui į darbą. Tačiau bevažinėjant niežtėjo rankos ir šį bei tą modifikuoti. V. Petrulis sako, kad pokyčius pirmiausia inspiravo ne traukos varžybos, o tai, kad visi draugai tuo metu modifikavo savo turimus automobilius.
     
    „Vis jų nepavydavau, tai buvo azartas tapti greitesniam. Tik tada dar neturėjau supratimo, kad didelė, sunki, priekiniais ratais varomo automobilio platforma yra blogiausias pasirinkimas „dragui“, – šypsosi pašnekovas.
     
    Iki dabartinio vaizdo kelias buvo labai ilgas, sako V. Petrulis, ir kainavo ne vieną sugadintą variklį. Teko nemažai išmokti, kad būtų aišku, ką galima naudoti ir tikėtis bent šiek tiek patikimumo.
     
    „Modifikacijų sąrašas didelis: nuo visiškai pakeistos degalų sistemos ir variklio valdymo kompiuterio, sustiprinto variklio, naujų variklio galvutės velenėlių, spyruoklių, išdidintų kanalų, specialiai šiam motorui gamintų įsiurbimo ir išmetimo kolektorių, didesnio tarpinio oro aušintuvo, didesnės turbinos, iki didesnio diametro specialiai pagamintos išmetimo sistemos, variklio pagalvių iš poliuretano, riboto praslydimo diferencialo pavarų dėžėje, atnaujintos pakabos, pigių reguliuojamo aukščio amortizatorių, kurių per akis norint važiuoti tiesiai“, – vardina V. Petrulis.
     
    Konstruojant automobilį, pasakoja jis, daugiausiai kantrybės reikėjo vis lūžtant motorams, be to, ilgai trukdavo net ir menkiausi virinimo darbai. Tačiau širdį paglostė matavimo rezultatai, mat čia nors ir sunkus, „Volvo“ su sąlyginai nedaug pastangų parodė, kad gali važiuoti trasą įveikdamas per tokį laiką, apie kokį V. Petrulio bičiuliai sakė jam lieka tik pasvajoti.
     
    Ir nepaisant visko, jis prisipažįsta, kad konkurencija „drage“ priekiniais ratais varomų automobilių klasėje tokia didelė, kad nori nenori sunkiam švedui tenka varžytis su kur kas lengvesniais automobiliais, o tai reiškia, kad arklio galių kiekis čia padėti nebegali.
     
    „Aplinkiniai pamatę, kad tai labai greitas „Volvo“, smarkiai nustemba, o kai kurie, būna, prisimena, kad kadaise su tokiais policija važinėdavo ir pareigūnai būdavo labai greiti“, – juokiasi pašnekovas.
     
    Ateityje atsitraukti nuo turimo modelio jis nežada. Norėtų priekiniais ratais varomą modelį konvertuoti į keturių varančiųjų ratų versiją su automatine dvigubos sankabos pavarų dėže iš kitos markės automobilio.
     
    „Žinoma, čia nemažai pinigai ir nepigios modifikacijos, bet būtų labai įdomus projektas. Aišku, visada išlieka variantas grąžinti jį į standartinę būseną, o variklį ir tai, kas aplink jį, sumontuoti į kitą kėbulą. Tad kol kas mąstau, kokia ateitis laukia“, – neslepia V. Petrulis.
     
    Vietoj parodų – trasa
     
    Ryškiai raudonas „Volkswagen Scirocco“ ne vienam vyresnės kartos „traukos“ lenktynių žiūrovui primena jaunystę. Ir retas kuris susimąsto, kad išpuoselėtas modelis čia ne šiaip pastovėti, o rimtai pasivaržyti. Audrius Matulis, „Scirocco“ savininkas, pasakoja, kad „dragui“ tokį modelį pasirinko dėl automobilio šarmo.
     
    „Įsėdęs į jį jautiesi visai kitaip: yra ir malonumo, ir baimės, ir adrenalino jausmas“, – pasakoja jis ir pripažįsta, kad į istorinius pretenduojančiame automobilyje modifikuota beveik viskas.
     
    Po „Scirocco“ kapotu – kitas variklis, kuris sustiprintas, padidintas jo našumas, sumontuotas turbokompresorius, našesni degalų purkštukai ir efektyvesnis degalų siurblys, pagaminta kita išmetimo sistema, didesnės prispaudžiamosios jėgos sankaba, pritaikyta kita pavarų dėžė, visos guminės važiuoklės dalys pakeistos į poliuretatines, o priekinė ir galinė ašys surištos tarpusavyje, sumontuoti didesnio diametro stabdžiai, sudėti reguliuojamo aukščio amortizatoriai ir sumontuoti „draginiai“ saugos lankai.
     
    Vaikinas pasakoja, kad sunkiausia dirbant su šiuo projektu buvo tai, kad modeliui nieko nėra tinkamo iš karto – absoliučiai viską reikėjo pritaikyti, gaminti specialiai ir ieškoti sprendimų.
     
    „Kai surinkome automobilį, išvažiavęs į trasą supratau, kad jis praktiškai nevaldomas. Teko atlikti daug važiuoklės modifikacijų, kad galėčiau jį suvaldyti, bet atsirado kitas niuansas – važiuojant 200 km/val. Darosi labai nejauku, kadangi pradedi jausti, kaip didėja tarpas tarp durų ir durų gumų, ir į vidų pradeda pūsti vėjas“, – juokiasi A. Matulis, prisipažinęs, kad būtent šis dalykas paskatino sumontuoti saugos lankus.
     
    Dar viena nemalonia staigmena ir pamoka tapo situacija, kai įveikęs ketvirtį mylios, 402 metrus, automobilis lėkė 196 km/val. greičiu ir reikėjo stabdyti, kad po 400 metrų stabdymui skirtos atkarpos būtų galima įsukti į techninę zoną.
     
    „Tada supratau, kad automobilyje visiškai nėra stabdžių“, – prisimena jis ir priduria, kad kol kas ypač gerais rezultatais „drage“, nors ir ketvirtį mylios įveikia per 13,2 sek., dar džiaugtis negali: – Viskas tik testavimo lygmenyje ir dar labai daug kur reikia tobulėti.“
     
    Planai – ambicingi. Pirmiausia, sako A. Matulis, norėtųsi įvažiuoti į varžybų klasės laiko limitą – 12,5 sek. Be to, norisi ir perprasti automobilį, o tuomet – dar padidinti variklio galią.
     
    „Šiuo metu „Scirocco“ turi 350 AG ir 416 Nm, o sveria 1030 kg. Norėtųsi, kad variklio galia siektų daugiau nei 400 AG“, – prisipažįsta jis.
     
    Neeilinis BMW E90
     
    Smuktelėjusios kainos BMW E90 pavertė vienu dažniausiai Lietuvos keliuose matomų modelių, tačiau apie Kazio Povilionio BMW tikrai negalima pasakyti „dar vienas“. Jis pasakoja, kad įsigijęs automobilį nė minties neturėjo, kad juo važiuos „drage“. Tačiau pabandęs taip susižavėjo, kad, neslepia, jau penkerius metus ramiai dėl to nemiega.
     
    Pasakodamas apie modifikacijas pašnekovas neslėpė, kad išbandė labai daug ką, pasiteisino ne viskas. Visgi dabar BMW variklis sustiprintas, visiškai pakeistos įsiurbimo ir išmetimo sistemos, sumontuota viena didelė turbina, degalų sistema gali važiuoti etanoliu, pritaikyta naujesnio automatinė modelio pavarų dėžė ir pan., be to, sumontuoti ir saugos lankai.
     
    K. Povilionis pasakoja, kad konstruojant BMW E90 teko nemažai pavargti tais atvejais, kai prireikdavo unikalių, specialiai jam pagamintų, dalių, neretai konsultuotis teko ir su užsienio specialistais. Pavyzdžiui, automobilio variklio kompiuterį trejus metus programavo žmogus iš JAV, kurio pašnekovas nė karto nebuvo matęs gyvai. Pirmąsyk „drage“ išbandęs sukonstruotą automobilį, prisimena K. Povilionis, jis labiausiai džiaugėsi tuo, kad daugybė standartinių BMW mazgų atlaiko kone dvigubai išaugusią variklio galią.
     
    „Šiai dienai geriausias rezultatas – 10,54 sek. Tai vienas greičiausių automobilių, varomų N54 variklio, pasaulyje. Greitesnių konkurentų Europoje man nepavyko rasti“, – džiaugiasi pašnekovas.
     
    Kalbėdamas apie ateitį jis neslepia, kad labiausiai norėtų stabiliai važiuoti ketvirtį mylios per 9 sek. O kas toliau, išduoda K. Povilionis, paaiškės ateityje, mat, viena vertus, jis galėtų didinti turimo modelio galią, kita vertus, norisi imtis ir naujo projekto.
     
    Kviečia į naują etapą
     
    Traukos lenktynių gerbėjams, norintiems savo akimis pamatyti, rodos, kasdieniškus, bet iš tiesų šimtus arklio galių bei milžinišką potencialą turinčius, automobilius, geriausia proga į visą tai pasižiūrėti – paskutinį rugpjūčio savaitgalį, 27-28 dienomis, Kazlų Rūdoje esančiame aerodrome, kur dėl greičiausiųjų vardo varžysis kone 100 įspūdingą techniką turinčių Lietuvos autosporto profesionalų ir mėgėjų.
     
    Be to, vienas laimingasis iš renginio žiūrovų taip pat gali gauti šansą savo kailiu patikrinti, ką reiškia starto jaudulys laukiant žalios šviesoforo signalo, iki dugno įmintas akceleratorius ir įspūdingas greitis.
     
    Vienam laimingajam, įsigijusiam bilietą į traukos varžybas per „Paysera“ bilietų platinimo sistemą, bus suteikta ne tik proga startuoti, bet ir savaitę laiko truksiantys mokymai su automobilių traukos sporto profesionalais, homologuota varžyboms skirta apranga bei specialiai šioms varžyboms „Insane Performance“ variklio galios didinimo specialistų paruoštas BMW.